2022 metai į statybų sektorių įnešė nemažai naujovių, keliančių iššūkių. O iššūkius kiekvienas nori įveikti kaip įmanoma lengviau, greičiau ir efektyviau. Tačiau tam reikia apie daug ką išmanyti. Pavyzdžiui, namo pridavimas – nors tai vienas iš paskutinių statybos etapų, tačiau ir žinių, ir laiko pareikalauja daug.
Namo pridavimas – kokia tai procedūra?
Namo pridavimas 100 procentų – tai paskutinis statybos proceso etapas, tačiau yra lydimas daugybės formalumų, įrodančių, ar statinys atitinka būtinuosius statybos reikalavimus. Tai atsakinga ir svarbi procedūra, kurią atlikus gaunami nuosavybės dokumentai ir tampama visateisiu pastato savininku. Jei nuspręstumėte savarankiškai sutvarkyti namo pridavimo reikalus, turėtumėte žinoti, kad tai gali užtrukti labai ilgai – dažnai daugiau nei pusę metų. Nors statybos užbaigimą galima savarankiškai susitvarkyti ir priduoti namą Valstybinei komisijai, tačiau sklandžiau viskas vyksta, kai kreipiamasi į profesionalus, kurie nuo pradžios iki pabaigos pasirūpina namo pridavimu.
Tiesa, norint įregistruoti 100 procentų baigtą statyti statinį, reikia atkreipti dėmesį į jo rūšį – ar tai vienbutis gyvenamasis namas, ar dvibutis gyvenamasis namas, ar kitos paskirties statinys.
Kokie dokumentai reikalingi namo pridavimui?
Norint priduoti namą, reikia turėti ir Statybos inspekcijai pateikti būtinus namo pridavimo dokumentus: statinio projektą, statinio kadastro duomenų bylą, pastato kontrolinę geodezinę nuotrauką, inžinerinių tinklų kontrolinę geodezinę nuotrauką, pastato darbo arba techninio-darbo projektą, statybos leidimą, pastato energetinio naudingumo sertifikatą. Gali būti, jog prireiks ir papildomų dokumentų: garso klasifikavimo protokolą, žemės sklypo bendraturčių rašytinį sutikimą, besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytinius sutikimus, rašytinius pritarimus statinio projektui, rangovo garantinio laikotarpio prievolių vykdymo dokumentus ir kitus reikalingus dokumentus.
Norint gauti šiuos dokumentus, reikia bendradarbiauti su daugybe institucijų: Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija; Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcija; Valstybinė energetikos inspekcija; Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu; Visuomenės sveikatos centru; Miesto / rajono savivaldybės administracijos įgaliotas atstovas; Valstybinė darbo inspekcija. Nebūtinai reikės kreiptis į visas šias institucijas – institucijų sąrašas išaiškėja dokumentų ruošimo eigoje.
Tie, kurie jau yra susidūrę su namo pridavimu, vieningai sutinka, kad ši procedūra reikalauja daug laiko ir kantrybės. Nežinojimas, tam tikrų dokumentų neturėjimas gali gana stipriai ištęsti namo pridavimo trukmę.
Namo pridavimas: kas keitėsi nuo 2022 metų gegužės 1 dienos?
Namo pridavimo procesas vyksta pagal Statybos įstatymą, kuris nuo 2022 m. gegužės 1 d. buvo pakeistas. Pagrindinis pokytis – kai kurios valstybės institucijų vykdytos funkcijos, susijusios su statybų baigimu, perduodamos teikti verslui – statinio ar jo dalies ekspertizės rangovams. Ekspertizės rangovas apibrėžiamas kaip Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys Statybos įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę, t. y. procedūrą, kurios metu atliekamas esamo ar statomo statinio techninės būklės įvertinimas, siekiant nustatyti, ar statinys atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus.
Kitas labai svarbus pokytis – nebelieka statybų užbaigimo būdo su deklaracija, kuri tik registruojama atlikus statinio projekto ekspertizę ir deklaracijų tvirtinimas perleidžiamas statinio (dalies) ekspertizės rangovams. Kitaip tariant, Statybos inspekcija nuo gegužės 1 d. nebepriima prašymų išduoti pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (pažyma) ir prašymų patvirtini deklaracijas apie statybos užbaigimą (deklaracija). Statinio ar jo dalies ekspertizės rangovai deklaracijų ir pažymų tvirtinimo paslaugas turi teikti per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ – www.infostatyba.lt. Pasikeitus Statybų įstatymui, statinio ar jo dalies ekspertizės rangovams taip pat privalės draustis civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Tiesa, nereikėtų manyti, kad Statybos inspekcija netenka visų savo iki tol vykdytų funkcijų. Teisinis reguliavimas numato, kad Statybos inspekcija ir toliau išduos statybos užbaigimo aktus. Tai reiškia, kad didžiausių ir rizikingiausių statinių statyba Lietuvoje ir toliau bus užbaigiama jos baigtumą patvirtinus statybos užbaigimo komisijos (kurią sudaro valstybės ir savivaldybės subjektai) nariams. Taip pat Statybos inspekcija atliks atestuotų statybos dalyvių deklaracijų ir pažymų tvirtinimo paslaugų priežiūrą, įvertins pagrįstas rizikas. Kad būtų išvengta įvairių pažeidimų ar žalos, Statybos inspekcija užtikrina greitą ir kvalifikuotą pagalbą gyventojams ir statinio ar jo dalies ekspertizės rangovų darbuotojams. Konsultacijas deklaracijų ir pažymų tvirtinimo klausimais teiks įstaigos valstybės tarnautojai, kurie iki šiol teikė pažymų išdavimo ir deklaracijų tvirtinimo paslaugas. Tai bus daroma specialiomis konsultavimo linijos priemonėmis. Dėl tokio pokyčio nereikėtų sunerimti, priešingai – tai suteiks šiek tiek lankstumo, nes Statybų baigimo deklaracija galės būti panaikinta ir paties statytojo, ji galės būti ginčijama, sprendžiant tokius klausimus galės įsikišti ir Statybos inspekcija, jeigu sulauks suinteresuotų asmenų skundų dėl kokio nors statinio statybos.
Taigi trumpai pristatant visus statybų užbaigimo ir namo pridavimo pokyčius, pasakytina, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija įvardija ir trumpai apibrėžia, kad nuo 2022 m. gegužės 1 d. statyba bus laikoma užbaigta, kai bus:
- atlikti visi statybos darbai ir išduotas statybos užbaigimo aktas (tais atvejais, kai jis privalomas);
- atlikti visi statybos darbai, aplinkos ministro nustatyta tvarka surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą (tais atvejais, kai ji privaloma), statinio (dalies) ekspertizės rangovui patvirtinus deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistravus informacinėje sistemoje „Infostatyba“;
- atlikti visi statybos darbai, statytojo (užsakovo) ar jo teises ir pareigas perėmusio asmens pageidavimu aplinkos ministro nustatyta tvarka surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą (tais atvejais, kai deklaracija ir statybos užbaigimo aktas neprivalomi) ir ją įregistravus informacinėje sistemoje „Infostatyba“;
- atlikti visi statybos darbai, kai statytojas (užsakovas) ar jo teises ir pareigas perėmęs asmuo nepageidauja surašyti deklaracijos apie statybos užbaigimą (tais atvejais, kai deklaracija ir statybos užbaigimo aktas neprivalomi).
Tokiais įstatymų keitimais stengiamasi, kad namo pridavimas taptų bent šiek tiek lengvesne, aiškesne procedūra. Numatoma, kad tokie pokyčiai leis aiškiau apibrėžti ir išskirti statinio ekspertizės rangovo ir Statybų inspekcijos funkcijas atliekant statybos užbaigimą. Išanalizavus Statybos įstatymo pakeitimus, matyti, kad stengiamasi numatyti pakankamai išsamų kontrolės mechanizmą ir statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimo procedūras. Tokie pasikeitimai veikiausiai nepadarys didelės įtakos rinkai, tačiau, tikėtina, paveiks individualių namų statybas.
Kad namo pridavimas ir visos su juo susijusios procedūros vyktų greičiau, sklandžiau ir sėkmingiau, dažniausiai kreipiamasi į kvalifikuotus specialistus, kurie įvertina kiekvieną atvejį individualiai ir imasi tvarkyti formalių namo pridavimo, statybų užbaigimo reikalų. Labai dažnai tokie specialistai užtikrina paslaugų kompleksiškumą, t. y. atlieka ne tik būtiniausius statybų pridavimo darbus, parūpina trūkstamus reikalingus statinio dokumentus, bet ir įregistruoja objektą Registrų centre, jeigu tai yra reikalinga. Tad tie, kuriuos gąsdina nuolat atnaujinamos tvarkos, tiek, kurie neturi laiko gilintis į naujoves ir patys užbaigti statybos darbų formalumų ar tie, kurie nenori to daryti patys – visada gali rinktis profesionalumą, kurį užtikrina specializuota įmonė.