Daugelis, nesusidūrusių su gyvulininkyste, galbūt nesuvokia, kad šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) nėra išskiriamos vien tik gamyklų ar automobilių – gyvuliai taip pat prisideda prie oro taršos, ypač jų mėšlas ir „bezdalai“. Dėl to Danija nusprendė įvesti mokestį.
Pagal užsienio žiniasklaidos pranešimus, Danija taps pirmąja šalimi, kuri nuo 2030 metų apmokestins karvių, avių ir kiaulių augintojus. Už kiekvieną toną anglies dioksido ekvivalento (CO2e) bus taikomas 300 kronų mokestis, o nuo 2035 metų – 750 kronų (atitinka 40 ir 100 eurų).
Jungtinių Tautų organizacija teigia, kad gyvulininkystė atsakinga už maždaug 32 proc. visų metano teršalų, o metano kiekis sparčiai didėja nuo 2020 metų. Tipiška danų karvė per metus išskiria 6 tonas CO2e, taigi už vieną karvę kasmet tektų mokėti apie 264 eurus, o nuo 2035 metų – 660 eurų.
Gyvulininkystė mažėja – ar šis mokestis logiškas?
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) mano, kad galvijų, kiaulių ir avių augintojai artimiausiu metu neturėtų būti apmokestinami, nes Lietuvoje gyvulių skaičius sumažėjo keturis kartus nuo 1990 metų. Ministerijos atstovai teigia, kad toks mokestis galėtų dar labiau sumažinti gyvulių skaičių arba visiškai užblokuoti šią veiklą.
Pasak ŽŪM, galvijai yra vieninteliai gyvūnai, kurie paverčia žolinius pašarus aukštos energetinės ir ekonominės vertės produktais, tokiais kaip pienas ir mėsa. Mėšlas ir srutos yra vertinga organinė trąša, būtina dirvos derlingumui palaikyti, ir taip pat gali būti naudojama atsinaujinančiai energijai gaminti. „Nematome logikos apmokestinti sektorių, kuris kuria vertę ir naudą“, – pabrėžė specialistai.
Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė pažymėjo, kad gyvulininkystė Lietuvoje mažėja, todėl apmokestinimas būtų nenaudingas. „Turime ir didesnių taršos šaltinių, todėl būtų protinga vertinti visas sritis, o ne tik gyvulininkystę“, – sakė ji.
Alternatyvūs šiltnamio efektą mažinantys būdai?
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas pažymėjo, kad Danijoje kiaulininkystė labai išplėtota, o Lietuvoje kiaulienos pasigaminama mažiau, nei suvartojama. Taigi, Lietuvoje kiaulininkystės įtaka aplinkai nėra tokia didelė, jei tik laikomasi tinkamų praktikos standartų.
Galvijų veisėjų asociacijos vadovas Edvardas Gedgaudas teigė, kad didinant pieno gamybą, mažėtų ir išmetamos ŠESD. „Pasauliniai skaičiavimai rodo, kad pieninė galvijininkystė atsakinga tik už 4 proc. visų ŠESD emisijų“, – pridūrė jis, pabrėždamas, kad racionalaus mokesčio įvedimui nėra pagrindo.
Mokesčių poveikis ūkininkams?
A. Baravyko nuomone, mokestis Lietuvoje yra galimas, tačiau mažai tikėtinas. „Turime daug problemų be CO2 mokesčio, ir ūkininkai gali suaktyvinti protestus“, – sakė jis, pridurdamas, kad svarbu diskutuoti apie pagalbą gyvulininkystei, o ne apmokestinti.
ŽŪM teigia, kad šiltnamio efektą mažinančios technologijos ir skaitmeninimas bus prioritetai, o ne mokesčių įvedimas. 2022 m. energetikos sektorius buvo didžiausias ŠESD šaltinis, sudaręs 62 proc., o žemės ūkis – tik 22 proc.
Aplinkos ministerijos duomenimis, gyvulininkystė prisidėjo prie 11 proc. metano emisijų, o nuo 1990 metų šios emisijos sumažėjo 64 proc. dėl sumažėjusio gyvulių skaičiaus.
