Vairuotojams primenama, kad techninės apžiūros stotyje nustatytas sumažėjęs ridos duomenų registravimas gali turėti rimtų pasekmių – vairuoti tokias transporto priemones bus negalima.

Kaip anksčiau pranešė Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), nuo 2023 m. liepos 7 d. techninės apžiūros metu fiksuojamas nepagrįstas ridos sumažėjimas, palyginti su praėjusia technine apžiūra, bus laikomas nedideliu trūkumu.

Tačiau, jeigu po dvejų metų nepavyks pateikti paaiškinimų, kodėl rida sumažėjo (pavyzdžiui, pasiekta maksimali odometro rida), tai bus traktuojama kaip didelis trūkumas.

„Intensyvių diskusijų su socialiniais partneriais metu ieškojome sprendimų, atsižvelgdami į teisės aktų reikalavimus ir realias gyvenimo situacijas. Buvo užduotas svarbus klausimas: kaip elgtis automobilių vairuotojams, kurie, pirkdami automobilį, nesuprato, kad rida yra suklastota? Įvertinę teisinius aspektus ir praktines problemas, su kuriomis susiduria techninės apžiūros kontrolieriai, manome, kad sprendimas nepagrįstą ridos sumažėjimą vertinti kaip nedidelį trūkumą yra racionaliausias“, – sakė LTSA Transporto veiklos skyriaus patarėjas Simonas Mažionis.

Per didelis pasitikėjimas pardavėjais gali sukelti nuostolių

Beveik kas penktas į Lietuvą įvežtas naudotas automobilis turi suklastotą ridą. Tai reiškia, kad pirkėjai ne tik permoka už tokius automobilius, bet ir gali susidurti su neprognozuojamomis eksploatacijos problemomis.

Tyrimas, atliktas 14 Europos šalių automobilių duomenų įmonės „carVertical“, parodė, kad Lietuvoje importuoti automobiliai 2,5 karto dažniau turi suklastotą ridą nei tie, kurie buvo įsigyti vietinėje rinkoje. Apie 16,5 proc. automobilių, patikrintų platformoje, turėjo suklastotą ridą, o Latvijoje šis rodiklis net viršija 20 proc.

Tarp visų Lietuvoje importuotų automobilių 18,8 proc. turėjo suklastotą ridą, tuo tarpu tarp šalies vidinėje rinkoje įsigytų automobilių tokių buvo vos 7,3 proc.. Dažnai iš Vakarų, ypač Vokietijos, atkeliavę automobiliai laikomi patikimesniais, tačiau pernelyg didelis pirkėjų pasitikėjimas naudotų transporto priemonių pardavėjais gali pakišti koją.

„Kiekviena šalis turi skirtingus su ridos klastojimu susijusius įstatymus, todėl sunku užtikrinti naudotų automobilių kokybę judant iš vienos šalies į kitą. Kadangi valstybės nesikeičia automobilių duomenimis, eksportuota transporto priemonė naujoje šalyje pradeda naują istoriją nuo švaraus lapo. Tai dažnai lemia ridos klastojimą, nes sunku atsekti, kokia ji buvo anksčiau“, – teigė automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.

Naudotų automobilių pirkimas iš užsienio

„carVertical“ nustatė, kad iš visų Lietuvoje tikrinamų automobilių tik 20,6 proc. buvo nauji, išvažiuojantys iš salonų Lietuvoje ir visą laiką praleidę šalyje. Tuo tarpu net 79,4 proc. automobilių buvo įvežti iš kitų, dažniausiai Vakarų Europos valstybių.

Kitose Rytų Europos bei Balkanų šalyse situacija panaši: Kroatijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Serbijoje dažniausiai tikrinamos importuotų transporto priemonių istorijos – 70–90 proc. visų platformoje tikrintų automobilių.

Suklastota rida – garantija problemoms

Nors kai kurie vairuotojai į automobilio ridą numoja ranka, gailėjimosi laikas ateina greitai. Pavyzdžiui, variklio paskirstymo diržas ar grandinė turėtų būti keičiami pagal gamintojų numatytus intervalus. Jei automobilio rida buvo suklastota, naujasis savininkas gali praleisti šią svarbią procedūrą, o trūkus paskirstymo grandinei ar diržui, gali prireikti kapitalinio remonto, o tai dažnai neįvertinama renkantis transporto priemonę.

Dėl didesnės deklaruojamos ridos, daugelis automobilių detalių gali būti susidėvėję. Tai tiesiogiai veikia ne tik paties automobilio, bet ir eismo saugumą.

Pasak M. Buzelio, transporto priemonės su suklastota rida paprastai parduodamos už aukštesnę kainą, todėl nieko neįtariantis pirkėjas sumoka per daug už automobilį. Be to, pirkėjai, sužinoję apie suklastotą ridą po automobilio įsigijimo, nebegali susigrąžinti didelės dalies išleistų pinigų – tokią transporto priemonę bus itin sunku parduoti už reikalaujamą sumą.

Problema perkelta ant pirkėjų pečių

Be to, privalomosios techninės apžiūros metu Lietuvoje užfiksuoti ridos klastojimo atvejai žymimi kaip smulkus defektas. Nuo 2025 metų šis įrašas taps dideliu trūkumu, ir tai neleis transporto priemonei dalyvauti eisme.

„Matydami, kiek automobilių su suklastota rida įvažiuoja į Lietuvą, nesuprantame, ko siekia Lietuvos Transporto Saugos Administracija. Neleisdami automobiliams su suklastota rida dalyvauti eisme, jie stums pirkėjus į juodąją rinką ir verčia juos ieškoti, kas galėtų ‘pataisyti’ odometro rodmenis, kad automobilis praeitų apžiūrą. Ar tikrai verta spręsti šią problemą pirkėjų, o ne klastotojų sąskaita?“ – retoriškai klausia „carVertical“ atstovas Matas Buzelis.

Automobilių rinkos ekspertas pažymi, kad situaciją galima pagerinti tik griežtesne tarpvalstybine kontrole ir didesniu pirkėjų smalsumu.