Daugybė darbingų žmonių Lietuvoje negauna darbo, tačiau gauna nedarbo išmokas, sveikatos draudimą, kompensacijas bei kitą paramą, kurios lėšos surenkamos iš mokesčių mokėtojų.
Tokių žmonių gaunama nauda iš esmės yra už nieką, tad girdisi siūlymų, kad išmokos neturėtų būti teikiamos veltui. Siūloma, kad valstybės institucijos arba savivaldybės privalomai įdarbintų bedarbius už minimalią algą.
Darbdaviai šią idėją palaiko, tačiau profesinės sąjungos jai priešinasi. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad bent dalis bedarbių galėtų būti privalomai įdarbinti.
Privalomas darbas už minimalią algą
Lietuvoje šiuo metu yra apie 160 tūkst. bedarbių, iš kurių pusė gauna nedarbo išmokas, mokamas iki 9 mėnesių. Vidutinė nedarbo išmoka – 580 eurų, o vidutinė mokėjimo trukmė – 5,8 mėnesio. Bedarbiai taip pat gauna mokymus, sveikatos draudimą ir kompensacijas už būsto šildymą.
Trišalėje taryboje buvo svarstoma, ar nereikėtų keisti šių paramos tvarkų ir kurti naujas darbo vietas iš dabartinių išmokų ir subsidijų lėšų.
Ekonomistas Raimondas Kuodis siūlė atsisakyti dalies išmokų ir įdarbinti bedarbius už minimalią algą. Jis teigė, kad tokie darbai galėtų būti pagalba senoliams, žalioji transformacija, aplinkos priežiūra ar net darbai gynyboje.
Pasak R. Kuodžio, „pašalpos“ neatitinka žmogaus poreikių – orumo, savirealizacijos ir socializacijos. Dar daugiau, didesnis gyventojų užimtumas mažintų socialines problemas, tokias kaip nusikalstamumas, smurtas ir priklausomybės.
Kritika iš profesinių sąjungų
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė aršiai kritikavo R. Kuodį, tvirtindama, kad jis žemina bedarbius ir siūlo juos versti dirbti už minimalią algą. Ji priminė, kad nedarbo išmoka nėra pašalpa, o draudimas, už kurį žmonės moka dirbdami.
Ji teigė, kad šis draudimas leidžia bedarbiams tobulinti kvalifikaciją arba persikvalifikuoti, o priverstinis darbas grėstų išmokų ir garantijų netekimu.
Ilgalaikiams bedarbiams taikomos priemonės
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažymėjo, kad priverstinis įdarbinimas būtų taikomas tik ilgalaikiams bedarbiams – asmenims, kurie darbo nesuranda privačiame sektoriuje. Ši priemonė padėtų jiems gauti darbą ir pajamas, kol jie ras darbą privačiame sektoriuje.
Ministerijos teigimu, tokie modeliai jau veikia Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir kitose šalyse, kur sukuriamos darbo vietos regionuose, kuriuose didelis nedarbas.
