Krakatau

Krakatau – ugnikalnis Indijos vandenyne, tarp Javos ir Sumatros salų. Jo aukštis – 813 metrų. Šis ugnikalnis garsus dėl savo ypač galingo išsiveržimo, įvykusio 1883 metais ir pražudžiusio apie 40 000 žmonių.

Manoma, kad Krakatau išsiveržimas sukėlė stipriausią garsą, kokį tik žmonija yra girdėjusi. Ugnikalnio sprogimas buvo girdimas už apytiksliai 5000 kilometrų, smūgio banga 7 kartus apskriejo visą Žemės rutulį. Nuo garso stiprumo apkurto jūreiviai, plaukę net už keliolikos kilometrų nuo salos.

Po Krakatau išsiveržimo vulkaniniai pelenai pakilo į 80 kilometrų aukštį. Dėl išmesto pelenų kiekio 5 metus visame pasaulyje buvo neįprastai šaltos žiemos, o bendra metinė temperatūra nukrito 1,2 laipsnio.

Krakatau sala po sprogimo beveik išnyko. 1927 metais netoliese iškilo nauja sala, pavadinta Anak Krakatau (lietuviškai – Krakatau vaikas). Kasmet jos aukštis padidėja 6-7 metrais, šiuo metu jis siekia 300 metrų. Anak Krakatau ugnikalnis yra aktyvus, jis kelia pavojų ir šiandien.