Sužinosite:
Vis galvojau, kaip tinkamiau apibrėžti šį terminą, kuris, regis, jau gali būti vartojamas kalbant apie bet ką: žmones, rūbus, muziką, literatūrą, vizualinius menus, gyvenimo būdą. Galvojau galvojau, tačiau nieko paprasto ir aiškaus nesugalvojau, tad pradėsiu nuo pradžių.
Hipsteriai patys ant tiek nenori būti hipsteriais
Kad apibūdinti ir supaisyti juos kasdien vis sunkiau. Išvaizda? Pirmas į galvą šaunantis atributas – hipsteriški akiniai. Po to seka ilgi šalikai arba didelės skaros – kuo mažiau kaklo matosi, tuo geriau. Rūbai? Pagrinde vintažiniai. Second-hand’ai. Tokie, kokių niekas neturi, niekas kitas nedėvi ar tiesiog nenori dėvėti.
Muzika? Tokia, kurios beveik niekas nežino
Jokio mainstream’o (išverskit man tinkamai į lietuvių kalbą, būsiu labai dėkinga) hipsteriškame iPod’e nerasi! Dažniausiai kažkas, ką galima kišti po indie ženklu.
Tipiškas hipsteris taip pat turėtų gana nemažai skaityti ir apskritai domėtis kultūra. Mažieji nieko neišmanantys meno kritikai. Nežinau, tiesiog nejaučiu jiems simpatijos. Tiksliau sakant, nejaučiu simpatijos niekam, kas sąmoningai ir tiesiog iš idėjos žemina pop kultūrą – taip taip, be jos iš viso nieko nebūtų. Ir tie visi mėginimai būti kitokiais (?). Šiandiena jau niekuo nieko nebenustebinsi. Gerai, nebent jei… Ne, nebenustebinsi.
Kas dar?…
Veganas, būtinai geriantis kavą ir gyvenantis dideliame mieste. Naudojantis Mac’ą, iPhone’ą. Tiesa, žodį „hipsteris“ žmonės jau įpratę vartoti kaip įžeidimą… Nesistebiu.
Šis straipsnis parašytas: Klaudija Janužytė
